Puppusgiula
From Wikipedia
|
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| A puppusgiula | |||||
| Classificazioni scentifica | |||||
| Regnu | Animalia | ||||
| Divisioni | Chordata | ||||
| Classa | Aves | ||||
| Ordini | Upupiformes | ||||
| Famiglia | Upupidae | ||||
| Genaru | upupa | ||||
| Nomu binuminali | |||||
| Upupa epops Linnaeus, 1753 |
|||||
A puppusgiula (o a puppusgia) (Upupa epops) hè un aceddu chì faci parti di a famiglia di l'Upupidae. A puppùsgiula hè longa 25-29 cm, incù un'apartura alaria di 44-48 cm. L'impiumatura hè carrataristica, bruna moltu chjara in a parti subrana è incù una striscia orizuntali biancu-nera in a parti suttana. U capu hè pruvistu di un ciuffu erettili di piumi, u bizzicu essendu abbastanza longu (5-6 cm) è appena incurvatu in ghjò. I patti sò corti ma forti. A puppusgiula pesa 60-80 g. Pò campà insin'à 11 anni. Da marzu à ghjugnu, a femina pone a cova, 5-7 ova biancu-virdicci, par circa 16 ghjorna, in un ciottulu. Dopu 3 o 4 sittimani, i piulacona chettani u nidu. Ci poni ancu essa dui cuvati l'annu. Ci hè pocu dismurfisimu sissuali ind'è a puppusgiula è u masciu è a femina sò guasi listessi.
A puppusgiula si nutrisci di larvi d'invertebrati, d'insetti maiori, di mignoculi, di molluschi, o di ragni.
A puppusgiula è diffusa in l'Auropa centru-meridiunali sana, in Asia è in Africa sittintriunali. Migra versu i tropichi in inguirnata.
Cuntenutu |
[mudificà] Sistematica
I sottuspezii di Upupa epops sò:
- Upupa epops africana Bechstein, 1811
- Upupa epops ceylonensis Reichenbach, 1853
- Upupa epops epops Linnaeus, 1758
- Upupa epops longirostris Jerdon, 1862
- Upupa epops major C.L. Brehm, 1855
- Upupa epops marginata Cabanis & Heine, 1859
- Upupa epops senegalensis Swainson, 1837
- Upupa epops waibeli Reichenow, 1913
Innanzi, a puppusgiula hè classificata in l'ordini di i coraciiformi, ma a classifica più ricenti di Sibley & Monroe l'hà integrata in l'ordini novu di l'upupiformi.
[mudificà] In Corsica
A puppusgiula hè prisenti in Corsica. Hè ancu chjamata in corsu: a puppusgia, a pappusgia. U s o nomu veni da u so gridu: "Pupupù, pupù". Hè un aceddu cumunu, ma ghjugniticciu. A puppusgiula affacca in Corsica à parta da u mesi di marzu, ma à spessu, i puppusgiuli ghjugnini in Corsica in i trè primi sittimani d'Aprili. Accadi dinò calchì volta chì a puppusgiula passessi l'annata sana in l'isula, ma hè raru. A puppusgiula stà un pocu dignalocu in Corsica, da u litturali insin'à un'altezza di 1000 metri. Si scontra più suventi accantu à u litturali è priferisci a machja bassa, i prata è s'infatta ancu vicinu à i paesi è i paisoli. Difatti, a puppusgiula si vedi più pocu in a machja alta è spessa.
[mudificà] Citazioni
Accadi chì a puppusgiula fussi mintuvata in a cultura corsa. Par asempiu in i sprissioni:
- Beddu chì pari una puppusgiula : biddissimu
- Tena a so donna in puppusgia : tena mori à contu a so moglia
- Andà si ni in puppusgia chì significheghja: svaniscia si ni.
[mudificà] Rifarenzi
- Foru corsu, Lessicu
- Papi, Arnestu, Donna
- Thibault, Jean-Claude, Les oiseaux de Corse - L'aceddi di Corsica, PNRC, 1983 (in francesu)
- Versini, Saveriu, Parolle di Corsica, 2001, DCL
[mudificà] Liami
[mudificà] Da veda dinò