Lathyrus sphaericus

À prupositu di Wikipedia
Lathyrus sphaericus
Lathyrus sphaericus
Classifica scentifica
Regnu Plantae
Divisioni Tracheophyta
Sottudivisioni Spermatophytes
Ordini Fabales
Famiglia Fabaceae
Genaru Lathyrus
Nomu binuminali
Lathyrus sphaericus
Carl Linnaeus, 1753

Lathyrus sphaericus hè una spezia di pianta chì faci parti di a famiglia di i Fabaceae.

Discrizzioni[mudificà | edità a fonte]

Lathyrus sphaericus hè una pianta arbacea vivaci appartinendu à a famiglia di i Fabaceae. Si distingui da i so piccioli fini è rampicanti, pudendu aghjunghja una lunghezza da 30 à 60 centimi. I so fogli sò cumposti da fuglioli uvali è sò alterni longu à u picciolu. I fiora, di culori rusulinu à purpureu, sò ragruppati in gaspi densi è sgaghjani un prufumu aggradevuli. I frutti sò vaini cilindrichi cuntinendu parechji graneddi.

Ripartizioni[mudificà | edità a fonte]

Lathyrus sphaericus hè urighjinariu d'Auropa, ind'eddu hè largamenti spartu. Omu u trova par u più in i pratulini umiti, i paduli è i zoni umiti. 'Ssa pianta hè ancu prisenti in certi righjoni d'Asia è d'Africa subrana.

Lathyrus sphaericus hè prisenti in Corsica.[1]

Biulugia[mudificà | edità a fonte]

Lathyrus sphaericus hè una pianta adatta à i mezi umiti. Priferi i terri ricchi di materia urganica è beddi assiccati. 'Ssa spezia hè capaci à fissà l'azotu atmusfericu grazia à una simbiosi incù battirii prisenti in i so radichi. Ghjoca cusì un rollu impurtanti in l'arricchimentu di i terri in azotu.

A fiuritura di Lathyrus sphaericus hà locu da maghju à lugliu. I fiora sò impullinati da l'insetti, tali l'abbi è i sbarabattuli, chì sò attratti da u so prufumu inzuccaratu. I graneddi sò spargugliati da u ventu o da l'acqua.

Tassunumia[mudificà | edità a fonte]

Lathyrus sphaericus hè u nomu scentificu accittatu di 'ssa pianta. Hè ancu cunnisciutu sottu à i sinonimi siguenti : Lathyrus latifolius var. sphaericus, Lathyrus latifolius subsp. sphaericus è Lathyrus latifolius f. sphaericus.

Cunsirvazioni[mudificà | edità a fonte]

Lathyrus sphaericus hè una spezia rilativamenti cumuna è ùn hè micca cunsidarata com'è minacciata. Eppuri, a distruzzioni di u so ambienti naturali, in particulari par via di l'urbanisazioni è di l'agricultura intinsiva, pò custituiscia una minaccia pà a so sopravvivenza. Hè dunqua impurtanti di prisirvà i zoni umiti induva 'ssa pianta si sviluppa cù u fini di garantiscia a so cunsirvazioni à longu andà.

Rifarimenti[mudificà | edità a fonte]

  • Jeanmonod D. & Gamisans J. (2013) Flora Corsica (2 ed), Edisud.

Noti[mudificà | edità a fonte]

  1. Jeanmonod & Gamisans (2013).

Altri prugetti[mudificà | edità a fonte]