Convolvulus althaeoides

À prupositu di Wikipedia
Convolvulus althaeoides
Convolvulus althaeoides
Classifica scentifica
Regnu Plantae
Classa Polypodiopsida
Divisioni Tracheophyta
Sottudivisioni Spermatophytes
Ordini Solanales
Famiglia Convolvulaceae
Genaru Convolvulus
Nomu binuminali
Convolvulus althaeoides
Agostino Todaro, 1866

Convolvulus althaeoides hè una spezia di pianta chì faci parti di a famiglia di i Convolvulaceae.

Discrizzioni[mudificà | edità a fonte]

Convolvulus althaeoides hè una pianta arbacea vivaci appartinendu à a famiglia di i Convolvulaceae. Si caratterizeghja da piccioli rampicanti o ritti, pudendu aghjunghja insin'à 1 metru di lunghezza. I casci sò alterni, simplici, è di forma uvali à lanceulata. Misurani di regula trà 2 è 5 centimi di lunghezza. I fiora, di culori biancu o rusulinu pallidu, sò sulitarii è asciddari. Pussedini cinqui pitali saldati à a basa, furmendu una curolla à forma d'umbutu. I frutti sò capsuli cuntinendu parechji graneddi.

Ripartizioni[mudificà | edità a fonte]

Convolvulus althaeoides hè urighjinariu di u bacinu mediterraniu. Omu u trova par u più in i righjoni custieri, i pratulini è i zoni rucciosi. 'Ssa pianta hè ancu prisenti in certi righjoni d'Africa subrana è Mediu Urienti.

Convolvulus althaeoides hè prisenti in Corsica.[1]

Biulugia[mudificà | edità a fonte]

Convolvulus althaeoides hè una pianta adatta à i climi mediterranii. Priferi i terri beddi assiccati è assuliati. 'Ssa spezia hè capaci à atturcinà si di tondu à l'altri pianti grazia à i so piccioli flessibili. Si ripraduci par u più par via di graneddi, chì sò spargugliati da u ventu o l'animali.

Tassunumia[mudificà | edità a fonte]

Convolvulus althaeoides hè u nomu scentificu accittatu pà 'ssa spezia. Hè ancu cunnisciuta sottu à i sinonimi siguenti : Convolvulus althaeoides subsp. althaeoides, Convolvulus althaeoides subsp. tenuissimus, Convolvulus althaeoides var. tenuissimus.

Cunsirvazioni[mudificà | edità a fonte]

Convolvulus althaeoides ùn hè micca cunsidaratu com'è una spezia minacciata. Eppuri, a distruzzioni di u so ambienti naturali par via di l'urbanisazioni è di l'agricultura intinsiva pò custituiscia una minaccia pà a so sopravvivenza à longu andà. Hè dunqua impurtanti di prisirvà i zoni induva 'ssa pianta hè prisenti è di prumova a so cunsirvazioni.

Rifarimenti[mudificà | edità a fonte]

  • Jeanmonod D. & Gamisans J. (2013) Flora Corsica (2 ed), Edisud.

Noti[mudificà | edità a fonte]

  1. Jeanmonod & Gamisans (2013).

Altri prugetti[mudificà | edità a fonte]