Plebejus argus

À prupositu di Wikipedia
Plebejus argus
Plebejus argus
Classifica scentifica
Regnu Animalia
Imbrancamentu Arthropoda
Classa Insecta
Ordini Lepidoptera
Famiglia Lycaenidae
Genaru Plebejus
Nomu binuminali
Plebejus argus
Carl Linnaeus, 1758

Plebejus argus hè una spezia di sbarrabattula chì faci parti di a famiglia di i Lycaenidae.

Discrizzioni[mudificà | edità a fonte]

Plebejus argus hè un sbarabattula appartinendu à a famiglia di i Lycaenidae. Si distingui par via di a so taglia media, incù una largura variendu trà 28 è 34 millimitri. I masci ani un culori turchinu vivu annantu à u sopra di i so ali, mentri chì i femini prisentani una tinta bruna incù i tacchi arancini. I dui sessi t'ani i marchi neri è bianchi annantu à u rinversciu di i so ali.

Ripartizioni[mudificà | edità a fonte]

'Ssa spezia hè largamenti sparta in Auropa, da a penisula iberica insin'à a Scandinavia. Omu a trova ancu in Asia, in particulari in Siberia è in Mongulia. Plebejus argus priferi l'ambienti aparti com'è i pratulini, i landi è i chjarini.

Plebejus argus hè prisenti in Corsica.[1]

Biulugia[mudificà | edità a fonte]

U ciculu di vita di Plebejus argus cumprendi quattru stadii distinti : l'ovu, u brucu, a crisalidi è l'adultu. I femini diponini i so ova annantu à i pianti ospiti, chì sò par u più liguminosi tali a ghjinestra è i trifogliulu. I bruchi si nutriscini di i casci di 'ssi pianti sinu à ciò ch'eddi aghjunghjini a so taglia massima. Si trasformani dopu in crisalidi, ind'eddi subiscini una mitamurfosi prima di emerghja in quant'è sbarabattuli adulti.

Tassunumia[mudificà | edità a fonte]

Plebejus argus hè u nomu scentificu accittatu par 'ssa spezia, ma hè ancu cunnisciuta sottu à altri noma. Frà i sinonimi, a parsona trova Papilio argus, Polyommatus argus è Lycaena argus.

Cunsirvazioni[mudificà | edità a fonte]

Plebejus argus hè cunsidaratu com'è una spezia di priaccupazioni minori siont'è l'Unioni internaziunali pà a cunsirvazioni di a natura (UICN). Bench'eddu possi essa lucalamenti minacciatu par via di a distruzzioni di u so ambienti, hè dinò largamenti spartu è a so pupulazioni hè stabuli in numarosi righjoni. Eppuri, sforzi di cunsirvazioni sò nicissarii par prisirvà l'ambienti apprupriati è mantena i pupulazioni di 'ssa spezia.

Rifarimenti[mudificà | edità a fonte]

  • Berquier C. & Andrei-Ruiz M.-C., Lista Rossa regiunale di e Farfalle diurne è Zygene di Corsica, Corti: Edizione di l'Uffiziu di l'Ambiente di a Corsica, 2017

Noti[mudificà | edità a fonte]

  1. Berquier & Andrei-Ruiz (2017).

Altri prugetti[mudificà | edità a fonte]