Paragomphus genei

À prupositu di Wikipedia
Paragomphus genei
Paragomphus genei
Classifica scentifica
Regnu Animalia
Imbrancamentu Arthropoda
Classa Insecta
Ordini Odonata
Famiglia Gomphidae
Genaru Paragomphus
Nomu binuminali
Paragomphus genei
Edmond de Selys Longchamps, 1841

Paragomphus genei hè una spezia di filangroca chì faci parti di a famiglia di i Gomphidae.

Discrizzioni[mudificà | edità a fonte]

Paragomphus genei hè una spezia d'insettu appartinendu à l'ordini di l'odunati è à a famiglia di i Gomphidae. Stu insettu hè carattarizatu da a so taglia media, aghjunghjendu di regula trà 4 è 5 centimi di lunghezza. U so corpu hè smilzu è lungarinu, incù una testa larga è l'ochja glubulosi. L'ali sò trasparenti è appena tinti di giaddu, mentri chì u turaci è l'addomi prisentani mutivi di culori brunicciu.

Ripartizioni[mudificà | edità a fonte]

Paragomphus genei hè una spezia largamenti sparta in Auropa, in Africa subrana è in u Mediu Urienti. Omu a pò truvà in una varietà d'ambienti, tali i vadini, i lavi, i stagni è i paduli. Stu insettu prifirisci l'acqui calmi è pocu fondi, ind'eddu pò appuddà si annantu à pianti acquatichi è caccighjà i so predi.

Paragomphus genei hè prisenti in Corsica.[1]

Biulugia[mudificà | edità a fonte]

U Paragomphus genei hè un pridatori vuraci, cibendu si par u più d'altri insetti, tali i zinzali è i moschi. Caccighjeghja bulendu prestu è chjappendu i so predi incù i so zampi da davanti. I larvi di 'ssa spezia si sviluppani in acqua, ind'eddi passani a maiò parti di a so vita prima di metamurfusà si in adulti. Si cibani di picculi urganisimi acquatichi è sò à spessu truvati vicinu à i spondi.

Tassunumia[mudificà | edità a fonte]

Paragomphus genei hè u nomu scentificu accittatu par 'ssa spezia, ma hè ancu cunnisciuta sottu à altri noma, tali Gomphus genei è Ophiogomphus genei. 'Ssi noma sò cunsidarati com'è sinonimi è sò stati imprudati in u passatu par disignà 'ssa spezia.

Cunsirvazioni[mudificà | edità a fonte]

Paragomphus genei hè una spezia abbastanza cumuna è ùn hè micca cunsidarata com'è essendu in priculu d'estinzioni. Eppuri, com'è numarosi altrl'odunati, pò essa affittata da a distruzzioni di u so ambienti naturali, da l'inguinamentu di l'acqua è da i cambiamenti climatichi. Hè dunqua impurtanti di prisirvà i zoni umiti è di metta in campu i misuri di cunsirvazioni pà assicurà a sopravvivenza di 'ssa spezia è di u so ecusistema.

Rifarimenti[mudificà | edità a fonte]

  • Berquier C. & Andrei-Ruiz M.-C., Lista Rossa regiunale di e Filangrocche di Corsica, Uffiziu di l'Ambiente di a Corsica, 2017

Noti[mudificà | edità a fonte]

  1. Berquier & Andrei-Ruiz (2017).

Altri prugetti[mudificà | edità a fonte]