Myotis punicus

À prupositu di Wikipedia
Myotis punicus
Myotis punicus
Classifica scentifica
Regnu Animalia
Classa Mammalia
Ordini Chiroptera
Famiglia Vespertilionidae
Genaru Myotis
Nomu binuminali
Myotis punicus
Johann Heinrich Blasius, 1853

Myotis punicus hè una spezia di sora pinnuta chì faci parti di a famiglia di i Vespertilionidae.

Discrizzioni[mudificà | edità a fonte]

Myotis punicus hè una spezia di sora pinnuta appartinendu à a famiglia di i Vespertilionidae. Si distingui par via di a so piccula taglia, misurendu di media trà 4 è 5 centimi di lunghezza. U so pilamu hè brunu scuru à corpu in sù, mentri chì u corpu hè più chjaru, di regula bisgiu o grisgiu pallidu. I so ali sò longhi è stretti, ciò chì li parmetti di bulà prestu è incù agilità.

Ripartizioni[mudificà | edità a fonte]

Myotis punicus hè par u più prisenti in i righjoni mediterranii, in particulari in iSpagna, in Francia, in Italia è in Tunisia. Omu u trova ancu in certi parti di l'Africa Nordu è di u Mediu Urienti. 'Ssa spezia priferi l'ambienti furistieri, i sapari è i bastimenti abbandunati par ripusà si è ripraducia si.

Myotis punicus hè prisenti in Corsica.[1]

Biulugia[mudificà | edità a fonte]

Myotis punicus hè un animali nutturnu, ciò chì significheghja ch'eddu hè attivu mentri a notti. Si ciba par u più d'insetti, tali i zinzali, i sbarabattuli di notti è i culeottari. Par caccighjà, aprada a so eculucalisazioni, emittendu ultrasoni chì li parmettini di lucalizà i so predi in u bughju. 'Ssa spezia hè ancu cunnisciuta pà a so capacità à invarnà mentri i mesa d'invernu, riducendu cusì u so metabulismu par risparmià di l'energia.

Tassunumia[mudificà | edità a fonte]

Myotis punicus hè statu discrittu par a prima volta in 1901 da u zoologistu francesu Édouard Louis Trouessart. Certi fonti u cunsidareghjani com'è una sottuspezia di u Myotis emarginatus, ma i studii ricenti ani musciatu diffarenzi significativi in a so murfulugia è a so genetica, ghjustifichendu cusì u so statutu di spezia distinta.

Cunsirvazioni[mudificà | edità a fonte]

Myotis punicus hè attualmenti classificatu com'è una spezia di priaccupazioni minori da l'Unioni internaziunali pà a cunsirvazioni di a natura (UICN). Eppuri, hè impurtanti di nutà chì a so pupulazioni hè in diclinu par causa di a distruzzioni di u so ambienti naturali, di l'inguinamentu luminosu è di l'usu di pisticidii. Misuri di cunsirvazioni, tali a prutizzioni di i zoni furistieri è a sinsibilisazioni di u publicu à l'impurtanza di i chauves-souris, sò nicissarii pà assicurà a sopravvivenza di 'ssa spezia à longu andà.

Rifarimenti[mudificà | edità a fonte]

  • J.-Y. Courtois, D. Rist & G. Beuneux Les chauves-souris de Corse, Albiana, 2011

Noti[mudificà | edità a fonte]

  1. Courtois, Rist & Beuneux (2011).

Altri prugetti[mudificà | edità a fonte]