Buzaiu

À prupositu di Wikipedia
U buzaiu
Buteo buteo
Classifica scentifica
Regnu Animalia
Imbrancamentu Chordata
Classa Aves
Ordini Accipitriformes
Famiglia Accipitridae
Genaru Buteo
Nomu binuminali
Buteo buteo
Carl Linnaeus, 1758

U buzaiu (Buteo buteo) hè una spezia di aceddu chì faci parti di a famiglia di l'Accipitridae.

Discrizzioni[mudificà | edità a fonte]

U buzaiu cumunu hè un rapaci diurnu di taglia media à grandi, appartinendu à a famiglia di l'Accipitridae. Misura trà 46 è 56 centimi di longu, incù una largura da 1,1 à 1,4 metru. U so piumaghju hè brunu scuru annantu à u sopra, incù i strisci più chjari annantu à u sottu. A testa hè larga è tonda, incù un bizzicu cortu è à uncinu. L'ochja sò giaddi. I masci è i femini sò simili in apparenza, ma i femini sò appena più maiori è più grevi ch'è i masci.

Ripartizioni[mudificà | edità a fonte]

U buzaiu cumunu hè unu di i rapaci i più sparti d'Auropa è d'Asia, incù un'aria di ripartizioni cuprendu a maiò parti di l'Auropa, una parti di l'Africa subrana è di u Punenti, è stindendu si versu u livanti insin'à a China. Hè prisenti in diversi ambienti, in particulari i furesti, i pratulini, i muntagni è i terri agriculi. In Auropa, hè di regula sidintariu, ma certi pupulazioni migrani versu u sudu pà l'invernu.

Buteo buteo hè prisenti in Corsica.[1] Esisti in Corsica (è in Sardegna) una sottuspezia endemica di buzaiu: Buteo buteo arrigonii.

Biulugia[mudificà | edità a fonte]

U buzaiu cumunu hè un cacciadori uppurtunistu chì si ciba d'una grandi varietà di picculi animali, in particulari i ruditori, i sarpi, l'aciartuli, anfibii è aceddi. Caccighjeghja par u più ariendu è piumbendu annantu à a so preda. Custruisci u so nidu altu in un arburi, è a femina diponi di regula 2 à 4 ova. I dui parenti participeghjani à a presa in carica di i ghjovani.

Tassunumia[mudificà | edità a fonte]

U buzaiu cumunu apparteni à u genaru Buteo, chì cumprendi più di 20 spezii di rapaci di taglia media à grandi. Hè strittamenti imparintatu à u buzaiu codirossu (Buteo rufinus) è à u buzaiu muntagnolu (Buteo lagopus). Uni beddi pochi di sottuspezii di u buzaiu cumunu sò stati discritti, frà i quali certi sò cuntistati.

Cunsirvazioni[mudificà | edità a fonte]

U buzaiu cumunu hè una spezia à statutu di cunsirvazioni favurevuli. A so pupulazioni hè stabuli o in crescita in a maiò parti di i righjoni. Eppuri, hè minacciatu da a distruzzioni di u so ambienti, l'usu di pisticidii è l'inticciu incù l'infrastrutturi aerii.

U buzaiu cumunu hè prutettu da a cunvinzioni internaziunali di Washington (CITES) chì intardisci u cummerciu di i spezii di fauna è di flora minacciati di sparizioni.

Rifarimenti[mudificà | edità a fonte]

  • J.-C. Thibault & G. Bonaccorsi, The birds of Corsica, British Ornithologists’ Union, Check-list n°17, 1999
  • Jean-Claude Thibault, Connaître les oiseaux de Corse - Acelli di Corsica, Ed. Albiana, 2006

Noti[mudificà | edità a fonte]

  1. Thibault & Bonaccorsi (1999), Thibault (2006).

Altri prugetti[mudificà | edità a fonte]