Asinu di Buridanu

À prupositu di Wikipedia
Carteddu di u 1900, chì mostra u Congressu di I Stati Uniti com'è l'asinu di Buridanu, incertu in a scelta trà u canali di Panama o quiddu par u Nicaragua.
"Un asinu affamatu è assitatu hè acciucciatu asattamenti trà dui muchja di fenu incù, vicinu à ognunu, una sechja d'acqua, ma ùn ci hè nienti chì u ditarmineghja à andà da una parti piuttostu chì da l'altra. Parciò, resta fermu è mori."[1]


L'asinu di Buridanu (o "Paradossu di l'asinu") hè un apolugu tradiziunalamenti attribuitu à u filosufu Ghjuvanni Buridanu ma chì prubabilamenti ùn hè micca duvutu ad eddu, postu ch'è "ùn si trova micca in i scritti di Buridanu, nè currispondi à i so idei rilativamenti à a libartà, datu ch'eddu oscilla piuttostu trà u vuluntarisimu è l'idantificazioni (aristutilicu-avirruistica) di intillettu è vulintà. Hè prubabili chì a storia, dirivata da un prublemu di u De coelo (Aristotili, De coelo, II, 295 b 31-34), sii nata in i discussioni di scola, induva hè ducumintata."[2] . L'apolugu narra com'è un asinu postu trà dui muchja di fenu parfittamenti uguali[3][4] è à listessa distanza ùn sà sceglia qualessu inizià à manghjà murendu di fami in l'incertezza. Sicondu Buridanu l'intillettu hè sempri in gradu d'indicà à l'omu qualessa sii a scelta ghjusta trà i diversi altirnativi tantu chì s'è, par assurdu, a scelta fussi custituita da dui elementi idantichi a vulintà si paralizaristi alminu chì ùn si scigliessi di ùn sceglia micca. Leibniz discussi di stu paradossu in i so Saggi di tiudicea ussirvendu chì in natura ùn esistini micca, com'è avveni inveci in matematica, dui rialità parfittamenti idantichi è chì dunqua l'azzioni umana hè sempri ditarminata da una pricisa causa, magari à no scunnisciuta ma esistenti: " ...Hè vera chì, s'è u casu fussi pussibuli, bisugnaria à dì chì [l'asinu] si lascessi mora di fami;...Infatti l'Universu ùn pudaria micca essa divisu in dui parti... in manera chì tuttu sii uguali è simili da una parti è da l'altra, com'è un'ellissi o com'è ogni figura piana, di a catiguria di quiddi chì eiu chjamu "anfidestri" [à dui lati], par essa cusì divisa in dui parti uguali da una linia retta qualsiasi passanti par u so centru... Si avarani dunqua molti cosi di l'asinu è fora di l'asinu, bench'è ùn ci appariscini, chì u ditarminaria à andà da una parti piuttostu chì da l'altra; è quantunqua l'omu sii libaru, mentri l'asinu ùn l'hè, ùn hè menu veru, par listessa raghjoni, chì ancu in l'omu u casu d'un parfettu equilibriu trà dui partiti hè impussibili, è chì un anghjulu, o alminu Diu, pudaria sempri renda raghjoni di u partitu chì l'omu hà presu, assignendu una causa o una raghjoni inclinanti chì l'hà induttu rialmenti à piglià lu, bench'è sta raghjoni sii à spessu moltu cumplessa è incuncipibili à no stessi, parchì u cuncatinamentu di i causi liati trà eddi và luntanu. "[5] L'asinu di Buridanu ispirò ancu una puisia di Voltaire :[6]

"Cunnisciti quidda frivola sturiedda
di un certu asinu di u quali si discuti à scola?
In a stadda li funi purtati
par u so pastu dui quantità di fenu uguali,
di a stessa qualità, par molti volti;
da i dui muchja l'asinu si vedi tantatu
ugualamenti, è, drizzendu l'arechji,
probbiu in mezu à i dui muchja uguali,
cuncritizendu i leghji di l'equilibriu,
murì di fami, par timori di fà una scelta.[7]

Noti[mudificà | edità a fonte]

  1. Karl R. Popper, Il pensiero essenziale, Armando Editore, 1998, p.265
  2. Anciclupidia Treccani à l'articulu "Giovanni Buridano")
  3. Anciclupidia Treccani à l'articulu "Giovanni Buridano")
  4. Anciclupidia Garzanti di Filusufia à l'articulu currispundenti
  5. G. W. Leibniz, Monadologia e Saggi di Teodicea, Carabba, Lanciano, 1930, pagg. 121-124
  6. in Charles Rozon, "Petites ignorances de la conversation", Paris, Lacroix-Comon, 1856.
  7. Voltaire, La Pucelle d'Orléansin Œuvres complètes de Voltaire, Paris, 1784

Da veda[mudificà | edità a fonte]