Sprissioni corsi

À prupositu di Wikipedia

I sprissioni corsi (o espressioni corse) sò una cumpunenti impurtanta di a lingua è di a cultura corsa. Parti è più di i sprissioni corsi sò usati in tutti i parti di l'isula, in Pumonti com'è in Cismonti. Ma uni pochi sò lucali è specifichi di tali paesi o tali righjoni di l'isula.

U paragonu[mudificà | edità a fonte]

Rossu com'è un bagu

U paragonu hè usatu à spessu in i sprissioni corsi. Trà i sprissioni à paragonu, si pò mintuvà: beddu com'è un fiori, rossu com'è un bagu, cordu com'è un viulinu, cioncu comu un biccazzu, cuntenti com'è un pichju, è cetara... Tandu u paragonu hè introduttu da com'è. Ma ci sò dinò altri formi di paragonu, chì sò introdutti da quant'è: hè quant'è à attaccà si à a croci !, hè quant'è à zappà in acqua !, sò quant'è i sturneddi !, i stani à senta quant'è i topa à veghja, manghjà quant'è setti, è cetara...

Invintariu di i sprissioni corsi[mudificà | edità a fonte]

L'invintariu di i sprissioni corsi hà cuminciatu incù parechji autori, frà i quali si pò mintuvà: Antone Mattei, in u so Pruverbii, detti è massime corse (1867).

"Ùn valianu un ficu" (Antone Leonardu Massiani, U Viaghju in Ascu)

Parechji autori, frà i primi autori in lingua corsa, facini usu di sprissioni o buccati. Par esempiu, ci sò bon'parechji sprissioni in u Sirinatu di Scappinu di Salvatori Viale, in u Viaghju in Ascu di Anton Liunardu Massiani, o ancu in i Puisii Ghjucosi di Monsignori di la Fuata. Ma i sprissioni sò usati dinò à spessu in i lamenti o in i vociari.

Ind'è Antone Leonardu Massiani, si pò mintuvà, frà altri sprissioni, in u Viaghju i Ascu: ùn valè un ficu (ùn valianu un ficu), à tempu è à locu, ùn ci pensava un zeru, fà ride i spurtelli (Fattu avarianu ride li spurtelli ; si dici avà: faci rida ancu i sporti), esse statu à a scola di e curnachje (Site statu à la scola di e curnachje.), Finchì u sole ùn affacca à tramuntana !.

Frà i sprissioni usati da Monsignori di la Fuata in i so Puisii Ghjucosi, si pò cità: fà Roma è Toma (Vol' fà sempri Roma è Toma), in emma ed emma, essa beddu è bonu (Toni puri lu cannonu Lu puiema hè beddu è bonu), corra à fiumi (Si dilata è corri à fiumi Lu vilenu dli custumi).

Ma si pò pinsà chì l'invintariu di i sprissioni corsi ùn hè ancora cumplettu. Chì a lingua corsa hè ricca di numarosi sprissioni, chì poni cambià da un paesi à l'altra. Si pò cunsidarà chì una parti impurtanta di 'ssi sprissioni ùn hè ancora stata scritta è transmissa, par via di a stampa, di a radiu o di a Reta. Una parti, chì pò essa cunsidarevuli, ferma sempri da scriva è da trasmetta.

Sprissioni è pruverbii[mudificà | edità a fonte]

Una difficultà chì hè custatata calchì volta in u studiu di i sprissioni corsi hè a diffarenza trà i sprissioni è i pruverbii. Difatti, accadi à volti ch'un pruverbiu fussi dirivatu di una sprissioni. Par esempiu, ci hè a sprissioni fà u passu più longu ch'è l'infurcatura è u pruverbiu chì n'hè dirivatu: Ùn ci vò micca à fà u passu più longu ch'è l'infurcatura. Hè listessa cosa incù a sprissioni amparà l'Ave Maria à u vescu è u pruverbiu assuciatu: À u vescu, ùn s'ampara micca l'Ave Maria. In casi simuli, ci sò dui custruzzioni: à pruverbiu, è à sprissioni.

A quistioni si poni dinò calchì volta incù certi pruverbii corti corti, com'è: Corpilonghi Auccianesi. A parsona si pò dumandà s'eddu hè pruverbiu o sprissioni. A risposta và linda linda quandu si rimetti u verbu chì ci manca: Auccianesi sò corpilonghi. È tandu si capisci bè ch'eddu hè pruverbiu. Hè listessu affari par Moitinchi corifinti, I muntona frassitani, è cetara...

Sprissioni corsi[mudificà | edità a fonte]

A Strada di Roma
  • a matina leone a sera cuglione
  • à quandu troppu à quandu micca !
  • à scimesca
  • à chì in Cilaccia, à chì in Pumonti
  • a Strada di Roma
  • aghju addivatu i corbi par caccià mi l'ochja.
  • aghju vistu à Ghjobba
  • agliu hè andatu è cipolla hè vultatu
  • allora? - U frati s'hè coltu a sora!
  • amparà à babbu à futta
  • amparà à u preti à dì a messa
  • ancu si volta edda à tè (risposta à una ghjastema)
  • ancu u ghjallu li face l'ovu
  • Angnula si chjamava
  • annantu à una anca ùn si pò micca stà.
  • annantu una anca!
  • acqua in bocca è ditu in culu!
  • arba tabacca è chjoda!
  • avè a barba à paesi : avè poca barba
  • avvigni à Vignali chì hè un beddu paesi!
  • batta a campagna: batti a campagna
  • beddu chì pari un' fiori
Beddu chì pari una puppusgiula
  • beddu chì pari una puppùsgiula
  • beddu comu un' fiori
  • biatu à chì ti vedi è santu à chì ti tocca.
  • bocca chjusa è acqua in bocca
  • boccalà par Corsica!
  • briacu à tappu
  • briacu persu
  • briacu zuffu
  • bruttu com'è u piccatu
  • bruttu puzzinosu
  • bughju neru
  • calca com'un falchettu
  • carcu imbardatu
  • carcu inzimpinatu
  • castrà i cucchi
  • castrà i falchetti
  • cerca a rogna à grattà
  • ci capisci com'è Cristu in i sarrenduli
  • ci capisci com'è i porchi in a musica
  • ci corre u batarchju: ùn ci hè nimu
  • ci hè da bia è da mangnà
  • ci hè trè ghjatti
  • ci voli chì eddu falghi in Zirionu à fà ò di culu
  • cioncu comu un' biccazzu
  • cioncu comu una campana
  • comu va? - com'è a capra annantu à a panca!
  • cordu comu un viulinu
  • cuntenti com'è un cuccu
  • cuntenti com'è un pichju
  • da sestu in pianu
Sò quant'è i sturneddi
  • dannu è risa !
  • dici quant'è un campu di lupini
  • dumani hà da fà ghjornu!
  • essa quant'è i sturneddi Asempiu: Sò quant'è i sturneddi !
  • duru chì pari petra
  • duru com'è petra
  • essa bè è megliu Asempiu : Erami bè è megliu.
  • eti truvatu a fica cuddatoghju
  • fà a veghja di san Gallu
  • fà si vene i fantiglioli
  • fà u musu
  • fà una vita peghju chè un caraccò
  • faci l'arrega è porta
  • faci un fretu chì si secca !
  • falà à ciarbeddu in bocca
  • falsu com'e u ramu
  • falsu comu a cicuta
  • fatigatu persu
  • finu chì pari ostia
  • firmà si com'è un bucali
  • forti com'è un scoddu
  • frametta si in l' affari di l'altri
  • fughje cume u diavule à a croce
  • ghjandi di listessa leccia
  • ghjè un cantatore di cantina
  • goffu comu u piccatu
  • grassu com'è un porcu
  • grossu com'è una butti
  • ha sasciatu à Cicciaronu : sè mori struitu
  • hé andatu beccu, hè turnatu capra
Hè buciardu cum'è scopa
  • hè buciardu cum'è scopa
  • hè compia a festa d'Ampaza
  • hè contu à fà un cunventu à morianinchi
  • hè cume Magumettu ùn'hè nè casa nè tettu
  • essa di capu è di coda: hè di capu è di coda
  • hè falsu cume a lisciva
  • hè finitu u tempu chì Marta filava. Avali sò vechja è mi scappa a bava
  • hè in apa
  • hè mortu Rigalinu
  • hè sgalabatu cume u veneri
  • hè statu u viaghju di u sali
  • hè u boie chì tratta u cavallu di curnutu
  • i calori di San Larenzu
  • in casa di Cristu
  • in quartu, in quinta è in culu
  • in quattru è trè setti
  • in sù li forchi (in sù li forchi, à u frescu!
  • 'ssi pochi ghjorna
  • l'affari sò in francesu
  • largu in brenna è schersu in farina
  • l'emu persu senza ghjucà lu à carti
  • l'hà tagliatu u capu
  • l'hè cuddata è l'hè falata
  • li mangna a suppa in capu!
  • longu com'è a fami
  • longu com'è un palu di fasgiolu
  • l'ovu ùn servi micca cà in Pasqua, ma servi tutti i ghjorna
  • mangnà si a vitella in corpu à a vacca
  • magru com'è un chjodu
  • magru com'è un rochju
  • malu com'è u piccatu
  • mancu l'acqua di u mari u ti lava.
  • mangna paternostru e caca diauli
  • mangna quant'è setti
  • mansu tontu
  • metta u focu in arba verdi
  • neru com'è u carbonu
  • neru com'è u culu di a paghjola
  • novu framanti
  • o manghja issa minestra O salta issa finestra
  • o manghji a minestra o salti a finestra
  • pari un gricciulu bocca aparta!
  • pari una sporta sfundata
  • parini foli
  • pidda, stidda è tira in a zidda!
  • pidda, tadda è metti in tuadda!
  • pidochju rifattu
  • piova à bidò Asempiu: Piuvia à bidò.
  • purtà in bocca
  • purtà pà u nasu : i porta pà u nasu
  • Quessu beie cume un tofone di rena
  • quissu sà quantu u granu vali a loghja
  • riccu merzu
  • roda l'aglia
  • rompa i stacchi
Rondu cum'è una mela
  • rondu com'è un ballinu
  • rondu com'è una mela
  • rossu chì pari un bagu
  • rossu imbagatu
  • saccu biotu ùn teni ritu !
  • sali è sapienza
  • scemu compiu
  • scemu in tuttu
  • scherzu in u brinnu è largu in a farina
  • sé tù campi n'ha da veda d'altri
  • seccu incastulatu
  • sempri festa in Ampaza !
  • senta si u culu merdosu : ti senti u culu merdosu?
  • si hè mossu un ventu à scurnà i boii
  • sò di Castineta mi ritirgu
  • sò di Castineta miru è tiru
  • sò più parenti ch'è amichi
  • stà solu com'è l'arimitu
  • stancu mortu
  • steti sani, steti luntanu!
  • sticchitu com'è a ghjustizia
  • stocafissu è baccalà apri a bocca e fà fala
  • tamant'è u mondu
  • techju com'è un porcu
  • t'hà e zucche chì li nascenu in culu : t'hà mori scianza
  • tocca, tocca, in bracciu à minnana
  • tontu com'è un viteddu
  • tontu com'è un sameri
  • tontu da lià
  • tontu di baddi
  • tontu in tuttu
  • tontu liatoghju
  • tontu persu
  • Torna à Vignali chì hè u beddu paesi !
  • u sameri chì chjama pitonu u cavaddu!
  • u Signori l'hà cacciatu a mani di capu.
  • u so acu èun hè cascatu in u lamaghjonu
  • u tenenu cume a coppa u veneri santu
  • un annu hè cuccu, un annu hè falcu
  • un colpu à u chjerchju è quill'altru à a botte
  • un essa micca di sittimana
  • un hè mancu una fraula in bocca à l'orsu
  • ùn hè nè carni nè pesciu
  • ùn li manca cà a parola
  • ùn n'hà nè pà u capu nè pà a coda
  • èun ni sorti mancu in calzunettu
  • ùn possu micca piglià à Cristu pa a barba
  • ùn sa fà un ò di canna
  • ùn sa indù cacà l'ovu
  • ùn sà s'eddu codda o s'eddu fala
  • un saltu, un frisciu
  • ùn vedi mancu u corbu in u latti !
  • una pacienzia di frati
  • unu in Cilaccia, unu in Pumonti
  • va à circà u ruspu in a tana
  • va à piglia l'acqua cù u spurtellu
  • vechju zerricu
  • vogli di corpu, sò vogli di corpu!
  • ziricà u vispaghju

Rifarenzi[mudificà | edità a fonte]